Tiek svarbios istorinės asmenybės, tiek įdomūs įvykiai, tiek netikėti meniniai sprendimai – viskas telpa tankiai Kauno centrą, senamiestį, o ir kitas miesto dalis padengusiame skulptūrų tinkle. Kai medžių šakos nedengia didesnių ar mažesnių objektų Kauno gatvėse, skveruose, aikštėse – puikus metas tikslingai pasivaikščioti ir dar artimiau susipažinti su šio miesto savastimi. Eime?
Nors šiuolaikinis Kaunas neaptvertas gynybine siena, o įvažiavimų į jį neužveria vartai, jau ikoninėmis tapusios skulptūros tradiciškai žymi pirmosios pažinties su miestu vietas. Pavyzdžiui, nuo senosios Kauno dalies pažintį su miestu pradedantys keliautojai pirmiausiai sveikinasi su vadinamajame pilies žiede bėgančiais žirgais – tai komopozicija „Lenktynės“ (aut. Tadas Vosylius), tuomet – Roberto Antinio vyresniojo „Kanklininku“, prieš pusšimtį metų įsikūrusiu prie pat Kauno pilies. Įdomi detalė – ši skulptūra kurta Dainų slėniui.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Neretai svečiai pirmiausiai Kauną pamatyti iš paukščio skrydžio renkasi Aleksoto apžvalgos aikštelę, o čia pasitinka taip pat R. Antinio vyresniojo „Perkūnas“. Ir čia ne be detektyvo – 2005 m. į Aleksotą šis kūrinys atkeliavo iš priešingo Nemuno kranto, mat anksčiau sergėjo patį Perkūno namą, gotikinį Kauno pasididžiavimą.
Na, o didžiausioje tokio tipo miesto girioje Europoje, Ąžuolyne, bėgikus, ėjikus, orientacininkus ir kitus sportiškus miesto tyrinėtojus užklumpa stumbras. Tiesa, netikras. Tai – skulptorės Dalios Matulaitės diplominis darbas, sukurtas 1969-aisiais ir Ąžuolyne atsidūręs po dešimtmečio.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Yra skulptūrų, kurios neatsiejamos nuo Kauno veido – jos vaizduojamos žemėlapiuose, atvirukuose, vaizdo klipuose, suvenyruose. Pirmiausiai tai pelėdos, davusios vardą visai teritorijai, kurią saugo. Dar 1922 m. Žaliakalnyje buvo atidaryta Kauno meno mokykla, o pelėdas kiek vėliau sukūrė ir ant tvoros patupdė skulptorius Vincas Grybas, taip tapęs kalno krikštatėviu. Per šimtą metų pelėdų gerokai sumažėjo, bet likusios neseniai restauruotos.
Vienas svarbiausių tautinių simbolių kūrėjų – skulptorius Juozas Zikaras, kurio namus-muziejų rasite ant Pelėdų kalno. Dar 1928-aisiais, minint nepriklausomos Lietuvos 10-metį, buvo iškilmingai atidengta jo sukurta statula „Laisvė“. Ir atkurta ji dar 1989 m., tai yra, kurį laiką stovėjo netoli… Lenino.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Žymusis nuogalius „Žmogus“, puošiantis M. Žilinsko dailės galerijos prieigas ir visą Nepriklausomybės aikštę, sukurtas daugiau nei prieš tris dešimtmečius. Petro Mazūro kūrinį ne kartą bandyta rimtai ar juokais apvilkti, o mažesnė jos kopija – tiksliau, dalinė kopija – stovi greta esančiame restorane „Nuogas“.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Prie pat „Žmogaus“, rodos, ore pakibusi skulptūra „Sapnas“ sulaukia mažiau dėmesio, nei jos plikasis kaimynas, bet yra ne mažiau įdomi. Tai – jau 91-ąjį gimtadienį atšventusio žymaus skulptoriaus Leono Striogos kūrinys. Šio autoriaus darbų rasite ir kitose Kauno vietose – pavyzdžiui, Ąžuolyne. Menininkas sukūrė ir ne vieną įsimintiną paminklą Petrašiūnų kapinėse.
„Sėjėjas“, esantis Vytauto Didžiojo karo muziejau sodelyje – istorijos ir šiuolaikybės darnos pavyzdys. Sutemus atsiskleidžia gatvės menininko Morfai idėja – rodosi, kad Bernardo Bučo sukurtas sėjėjas barsto žvaigždes. Unikalu, tiesa? Ne veltui šis Morfai darbas „nuskambėjo“ viso pasaulio meno puslapiuose.
A. Čiukšio / KPK nuotr.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Istoriniai akcentai, skirti pagerbti svarbias Kaune gyvenusias, čia dirbusias, pėdsaką palikusias asmenybes, kyla ir šiandien. Vienas naujesnių – japonų diplomatui, Pasaulio tautų teisuoliui Čijunei Sugiharai įamžinti sukurta kompozicija. Prie viešbučio „Metropolis“, kuriame uždarius Japonijos konsulatą apsistojo ir tranzito vizas žydams išdavinėjo diplomatas, iškilusio grakštaus, viltį simbolizuojančio akcento autorius – Martynas Gaubas.
Savo tėvynainio, olandų verslininko ir garbės konsulo Jano Zwartendijko atminimą prie buvusios „Philips“ atstovybės Laisvės alėjoje įamžino menininkė Giny Vos. Interaktyvus objektas sudarytas iš tiek LED švieselių, kiek vizų kelionei iš nacių okupuotų žemių išdavė olandas.
Kauno m. savivaldybės archyvo nuotr.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Laisvės alėjoje įamžintos tokios kaunastiškos asmenybės, kaip tarpukario estrados princas Danielius Dolskis – jį, visuomet laimingą, neretai su gėle rankoje, aptiksite prie restorano „Metropolis“, kuriame dainininkas koncertuodavo (aut. Romualdas Kvintas). Kiek tolėliau, prie centrinio pašto – itin daug prie Kauno suklestėjimo tarpukariu prisidėjęs pirmasis miesto burmistras Jonas Vileišis, kurį sukūrė Kęstutis Balčiūnas. Jis – ir dar šiemet prie „Romuvos“ kino teatro atsidursiančios skulptūros, skirtos pirmajam lietuviškam kino filmui, autorius.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Ne viskas vyksta tik centre. Štai keliaudami Savanorių prospektu ties vadinamąja „aklųjų“ sankryža su Taikos prospektu galite pasigilinti į šio pavadinimo prasmę – ir aplankyti skulptūrą, vaizduojančią Praną Daunį. Jis 1919 m. tapo Lietuvos kariuomenės savanoriu – būtent Nepriklausomybės kovų metu buvo sužalotas ir prarado regėjimą, iš dalies ir klausą. Visgi nenuleido rankų – studijavo, rašė straipsnius, kūrė muziką, būrė ir įkvėpė kitus regėjimo negalią turinčius, net pritaikė Brailio abėcėlę lietuvių kalbai, buvo vienas Lietuvos kurčnebylių instituto įkūrėjų. Po II Pasaulinio karo P. Daunys dirbo vadinamajame aklųjų kombinate – taip, Savanorių prospekte. Šio šviesuolio vardu pavadintas Taikos pr. veikiantis aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. 2015 m. prie jo atidengtos bronzinės P. Daunio skulptūros autorius – Jonas Gencevičius.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Kaune įamžinta ir daug kitų svarbių, įkvepiančių asmenybių, kūrėjų – Maironio paminklą greta jo namų, dabartinio literatūros muziejaus, greičiausiai matė visi. O ar žinote, kad visai netoli, prie savo „darbovietės“, Vytauto bažnyčios, prisėdo ir Vaižgantas? Jo skulptūra vaizduojama su kunigo mylėtu taksiuku Kauku.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Kitas vertas aplankymo literatūrinis akcentas – čia gyvenusiam ir kūrusiam pirmojo hebrajų kalba parašyto romano autoriui Abraomui Mapu. Žinoma, jo vardo gatvėje Senamiestyje – užsukite į kiemą prie pastato nr. 20. Simpatiško akcento autorius – jau minėtas M. Gaubas.
Dar vienas objektas, patvirtinantis, kad ne visada būtina vaizduoti konkretų žmogų, norint įamžinti jo atminimą – tai elniaragis, skruzdė ir žiogas, tupintys už Kauno rotušės. Tai – muziejininko karjerą čia pradėjusio lėlinės animacijos pradininko Vladislavo Starevičiaus herojai.
Kaune yra ir skulptūra, kurią galite pasimatuoti. „Pasivaikščiojimas palaimintojo batais“ – taip vadinasi ant laiptų, vedančių į benediktinių vienuolyną to paties pavadinimo gatvelėje, 2019 m. „išdygę“ bronziniai batai. Tai žaismingas palaimintojo arkivyskupo Teofiliaus Matulionio atminimas. Šis žmogus nuo 1937 m. buvo benediktinių bažnyčios Kaune rektorius; čia įsteigė nuolatinę Švč. Sakramento adoraciją.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Pastaruoju metu netikėtų – arba ilgai lauktų – skulptūrinių akcentų Kaune randasi nuolat. Procesą, leidžiantį menininkams įgyvendinti savo idėjas greičiau, užtikrina jau keletą metų sėkmingai veikianti programa „Kauno akcentai“, kurio pagalba finansuojamas ir gatvės menas, ir mažoji architektūra.
Dar anksčiau, 2014 m. „Dizaino savaitės“ metu Kauno senamiestyje, Muitinės g. atidarytas festivalio „Nykoka“ rėmuose sukurtas paminklas – žinomo Kauno architekto Audrio Karaliaus „kuklus bandymas atspėti nevienareikšmę rutinos prigimtį ir išmatuoti Kauno rutininę temperatūrą“.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
O ar pažįstate Bitę? Šuo, kuris gelbėja skęstančius vaikus, važiuoja troleibusu, parneša malkų ir maisto produktų iš turgaus, tikrai nusipelno savo skulptūros. Ir jis – tiksliau, ji – ją turi! Vienas smagiausių Žaliakalnio akcentų – senbernarės, mėgdavusios šalia esančiame Zanavykų turguje apsipirkti, bronzinė skulptūra. Ji iškilo Bitės labai gedėjusio šeimininko Algimanto iniciatyva, o kūrinio autorius – Lukas Šiupšinskas. Šis skulptorius yra sukūręs ir žmogų-kankorėžį Santakos parke, ir šiuo metu poilsiaujančią kavos mėgėją marionetę prie Kauno valstybinio lėlių teatro.
„Mažasis princas“ – viena populiariausių visų laikų knygų. Jos pėdsaką – „Planetą X“ – aptiksite VDU botanikos sode. Čia planetą įrideno Tadas Vosylius. Jis sukūrė ir virš Laisvės alėjos pakibusį valtininką bei Santakos parke pūpsantį „Svarstį“. Ar pabandysite jį pakelti?
A. Aleksandravičiaus nuotr.
VDU Botanikos sodo nuotr.
Daugiau įdomių ir itin fotogeniškų Kauno akcentų rasite „It’s Kaunastic“ maršrute „Nuo skulptūros prie statulos“ bei adresu akcentai.kaunas.lt.
