Tarpukario architektūra tapo penktąja mūsų šalies vertybe, pelniusia prestižinį UNESCO statusą. Rugsėjo 18 d. miesto tarpukario pastatai ir jų įvairovė Žaliakalnyje bei Naujamiestyje pripažinti kaip reikšminga vertybė visai žmonijai, dabarties bei ateities kartoms.
Kaunas sulaukė svarbiausio pripažinimo ne tik miestui, bet ir visai šaliai – miesto vardas nuo šiol bus sutinkamas UNESCO pasaulio paveldo sąraše. Rijade, 45-oje Pasaulio paveldo komiteto sesijoje, patvirtinta paraiška „Modernusis Kaunas: optimizmo architektūra, 1919–1939“. Ja Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijos su daugiau kaip 1500 unikalių tarpukario pastatų pelnė pasaulinį pripažinimą.
„Kiekvienas kaunietis gali ir turi didžiuotis. Paskutiniais metais vis daugiau žmonių, vaikščiodami po miestą, šypsodavosi. Nuo šiol tos šypsenos bus dar platesnės, jų bus daugiau. Turime naują kaunastišką vizitinę kortelę – UNESCO statusą. Tarpukario Kauno statiniai, jų įvairovė, viską jungiantis optimizmas – išskirtiniai ne tik Lietuvoje, Europoje, bet ir visame pasaulyje.
Kelias link to ilgas, bet rezultatyvus. Nuoširdžiai dėkoju ir sveikinu visus paveldo puoselėtojus, nominacinę paraišką ruošusius ekspertus, Kaunui Saudo Arabijoje atstovavusią delegaciją bei visus, kurių dėka toliau galime garsinti unikalų paveldą ir mūsų miesto vardą“, – su istoriniu pasiekimu pasveikino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasaulio paveldo sąraše Kaunas – vienintelis Europos miestas, reprezentuojantis didelio masto urbanizaciją tarpukariu, įvairiapusę modernistinę architektūrą. 1919–1939 m. iškilę pastatai išsiskiria unikaliomis modernizmo stilių interpretacijomis, kuriose galima atpažinti Art Deco, neoklasicizmo, tradicionalizmo, funkcionalizmo ir kitas įtakas.
Pasaulio paveldo sąrašui Kaunas reikšmingas kaip valstybės, miesto, visuomenės ir kultūrinio tapatumo kūrimo bei vertybių kaitos pavyzdys. Jis reprezentuoja visą tą naująją Europą – valstybes, kurios užgimė po Pirmojo pasaulinio karo, žlugus imperijai. Visos jos kūrėsi naujas tapatybes, bet Kauno Laikinosios sostinės statusas tapo unikaliu ir geriausiai išlikusiu.
„Į tarptautinius vandenis Kauno paveldas „išplaukė“ su Europos paveldo ženklu ant 44 pastatų. UNESCO statusas Naujamiesčio ir Žaliakalnio teritorijoms, jose esančiai architektūrai, gamtiniam karkasui ir visoms urbanistikos vertybėms – neabejotina sėkmės istorija ir aukščiausias laimėjimas. Tai prisidės prie jų išsaugojimo, pritrauks modernizmu besidominčius užsienio turistus“, – kalbėjo į sesiją Rijade išvykęs Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Pasak jo, Lietuvos delegacija Saudo Arabijoje sulaukė didelio palaikymo Kaunui bei papildomo susidomėjimo kitomis UNESCO vertybėmis Lietuvoje – Vilniaus istoriniu centru, Kuršių nerija, Kernavės archeologine vietove bei Struvės geodezinėmis lankomis.
Pasaulio paveldo komiteto sesijoje mūsų šaliai atstovavo Lietuvos nuolatinė atstovė prie UNESCO, nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Jolanta Balčiūnienė, Kauno nominacinės bylos autoriai – Sigita Bugenienė, Marija Drėmaitė, Saulius Rimas, Renata Vaičekonytė-Kepežinskienė.
Jie kitiems delegatams pristatė Kauno nominacinę bylą – daugiau kaip 400 puslapių dokumentą, kurio rengimu ir finansavimu rūpinosi Kauno miesto savivaldybės administracija, koordinavo Kultūros paveldo skyriaus specialistai, konsultavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, didžiulį įdirbį atliko įvairūs ekspertai.
2021 m. sausį Kauno modernizmo nominacinė paraiška „Kauno modernizmas: optimizmo architektūra, 1919–1939“ iškeliavo į Pasaulio paveldo centrą Paryžiuje.
Kauno m. savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija ir nuotraukos.
