Kuo giliau neri į Kauno istoriją, tuo įdomesnis rodosi šis miestas, tuo daugiau jo veidų atrandi. Nepastebi, kaip vietoj planuotos valandėlės pasivaikščiojimas užsitęsia iki pusdienio… Ir jau lauki kito savaitgalio, kuomet galėsi atverti dar vieną kaunietišką puslapį. Gal šįkart eilė medinei miesto architektūrai?
Kad būtų jaukiau, į šį senove dvelkiantį, įdomybių ir tikrų, kartais niekur net neužrašytų istorijų pilną maršrutą įtraukėme būtent tokius pastatus, į kurių vidų drąsiai galite užeiti (žinoma, darbo metu), sušilti, pabendrauti, o gal net arbatos išgerti.
… beje, vaikštinėdami Kaune nepamirškite retkarčiais žvilgtelėti į medžius – tarp šakų įkurdintas ne vienas tarpukario modernizmo įkvėptas medinis inkilas. Šiuos paukščiams atvirus namelius sukūrė gatvės menininkas Morfai.
Morfai nuotr.
Žaliakalnis – medinės architektūros rojus! Ir nors absoliuti dauguma namų – gyvenamieji, yra kur užsukti ir nieko nepažįstant. Štai šioje siauroje gatvelėje dar 1858 m. iškilo medinė sinagoga. Žydų bendruomenė čia nebesirenka jau seniai (vienintelė pagal paskirtį veikianti sinagoga Kaune yra E. Ožeškienės gatvėje). Prieš keletą metų čia įsikūrė įvairių menų studija, kurioje retsykiais vyksta muzikiniai nutikimai. Per Kalėdas, pavyzdžiui, čia suplanuotas akustinis puikios grupės „Flash Voyage“ koncertas (skaitykite plačiau).
„Sinagoga Studio“ nuotr.
Prieš pat karą rašytojo šeima iš Žemaitijos, Vandos Sruogienės tėviškės, geležinkeliu parsigabeno namo dalis ir pasistatė jį Ramiojoje gatvėje. Įsirengė tikrai gražiai – ir šiandien galite pamatyti garsaus baldų kūrėjo Jono Prapuolenio valgomojo komplektą bei pasmalsauti rašytojo darbo kabinete, kuriame jis, deja, nepraleido daug laiko.
Praėjus dešimtmečiui po B. Sruogos mirties, gatvei suteiktas jo vardas, dar po dešimties metų name įkurtas muziejus, kuriame sužinosite viską apie „Dievų mišką“ ir daugiau. Pavyzdžiui, kad sode auga puikūs šilbaravykiai.
Muziejaus nuotr.
Kokią pravardę pasirinkti, jei esi Grušas? Aišku, Kriaušė. Tragedijos ir tragikomedijos lietuvių literatūroje pradininkas nevengė ir kitų literatūros formų, kurioms, kaip jau supratote, reikėjo slapyvardžio. Daugiau apie šį rašytoją sužinosite jo namuose-muziejuje – Maironio lietuvių literatūros muziejaus filiale, kur ne tik eksponuojami autentiški daiktai ir dokumentai, bet ir vyksta kameriniai renginiai. Čia apsilankius lengvai pasimiršta, kad šalia ūžia Savanorių prospektas – kai rašytojas su šeima atsikraustė Kaunan, aplink tikrai nebuvo tiek kaimynų, kiek šiandien.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
„Zikaro pastatytas Zikaro namas Zikaro gatvėje“ – skamba kaip ironiška greitakalbė, bet tai – visiška tiesa. „Laisvės“ statulos autoriaus, profesionaliosios skulptūros pionieriaus pasistatytas namelis prie pat darbovietės – Kauno meno mokyklos – šiandien veikia kaip muziejus ir yra toks pat jaukus kaip prieš šimtą metų. Nes ką tik atidžiai sutvarkytas! Atkreipkite dėmesį į autentišką grindų dangą – meloleumą. Beje, namas „vaidino“ Audriaus Juzėno filme „Pelėdų kalnas“. Nieko keista – jis ir yra Pelėdų kalne.
Muziejaus nuotr.
„Aš esu sveikas ir kupinas jėgos savo kilniam darbui“, – vienoje paties sugalvotos savitaigos sistemos kortelėje rašė kompozitorius Juozas Gruodis. Kuo motyvavo kitos, suprasite apsilankę (iš anksto sutarkite ar prisijunkite prie muziejuje organizuojamo renginio) jo ir žmonos Stasės medinuke, kuriame veikia Kauno miesto muziejaus skyrius. Vilą vaizdingame šlaite prie Neries, kurį pora jau buvo spėjusi pamilti, projektavo pats Feliksas Vizbaras. O kompozitorius sode užveisė obelų, kurios ir šiandien veda vaisius. Skanaus.
A. Aleksandravičiaus nuotr.
Šio elegantiško žalio gyvenamojo namo projekto autorius – istorines formas mėgęs interpretuoti tarpukario architektas Vaclovas Michnevičius, žymus būtent dėl bokštelių, koks, matomas iš įvairių Žaliakalnio vietų, puošia ir šį pastatą. Ne taip seniai atsirado galimybė apsistoti stilingai įrengtame viename šio medinio namo butų su įspūdingus vaizdus atveriančia terasa – užsisakyti nakvynę ar kelias galite „Booking“ platformoje. O dabar – metas į centrą.
Savininkų nuotr.
Šiame mėlynai dažytame namelyje sugyvena net trys įstaigos – skirtingo profilio, bet papildančios viena kitą. Pirmame aukšte, buvusiame jau XIX a. pabaigoje – nišinių gėrimų baras „Vingiu Dubingiu“, atsikraustęs čia prieš šešerius metus ir iškart pamėgtas kultūros bei mokslo bendruomenių. Antrame, iškilusiame kiek vėliau – Kaune gimusios „pavojingiausios Amerikos moters“ Emmos Goldman garbei pavadintas socialinis centras „Emma“, kuriame vyksta viskas nuo skaitymų iki šokių. Na, o naujausias kaimynas – nepriklausomas knygynas „Kolibris“, kurio lentynose telpa ilgai kitur nerastos knygos. Puiki proga susipažinti su visais, o ir jų bičiuliais – gruodžio 18 d., kuomet medinuko kieme bus rengiama gastronominė žiemos šventė.
@katrynatherealdeal nuotr.
K. Donelaičio gatvės pradžioje rikiuojasi istorinių medinių namų eilė, primenanti, kaip XIX a. pabaigoje, carinės gubernijos laikotarpiu, atrodė Kauno centras, kuriame kūrėsi valdininkai ir kiti turtingesni gyventojai. Konkrečiai šis namas, kuriame šiandien ragaujama lietuviškos virtuvės patiekalų, apie 1896 m. pastatytas Soboro meistrų, kurie čia pritaikė Rusijos medinės architektūros dekoravimo principus ir elementus. Jų atrasite tiek fasade, tiek interjere. Greta esantis 7-uoju numeriu pažymėtas namas – vos vos „vyresnis“, irgi įdomus ir išsiskiriantis iš kitų analogiško laikotarpio Naujamiesčio medinių namų savo dekoru.
Įmonės nuotr.
Iš K. Donelaičio gatvės pro tą patį Soborą ženkime į Kęstučio gatvę. Čia gausu modernistinės architektūros pavyzdžių, bet yra ir senesnius laikus menančių, daug mažesnių medinių pastatų. Štai pažymėtame 43-uoju numeriu, medžio „nėriniais“ išdabintame namelyje, statytame apie 1900 m., veikia muzikos prekių parduotuvė – net jei neplanuojate įsigyti gitaros, užsukti pasilabinti tikrai galite.
O toliau dar įdomiau. Nors į Nacionalinio Kauno dramos teatro rekvizitų sandėlį pateksite tik jei kuriate teatre, prie šio namelio, pažymėto X numeriu, stabtelėti verta. Menininkė Valda Verikaitė teatro 100-mečiui skirtai parodai (daugiau apie ją čia) sukūrė stiklo ir veidrodžių instaliaciją „Teatro atspindžiai“. Matinis teatro legendų fotografijų paviršius siūlo sufokusuoti žvilgsnį ir regeneruoti gyvastingas šio meno galias.
Teatro archyvo nuotr.
Ar žinojote, kad ir Kauno miesto kamerinis teatras „užaugo“ ant ant seniai čia buvusio medinio pastato? Nors dabar gerokai pakeitęs formas, objektas irgi tinka į kultūringą mūsų maršrutą, juk didžioji salė – būtent medinėje dalyje. „Pavyko sužinoti, kad sklypas priklausė Pažaislio vienuolynui. 1865 metais vienuoliai prašė ten leisti statyti vieno aukšto medinį pastatą, greičiausiai nakvynės namus. 1895 metais medinį namą įsigijo Antanas Čiulada. Jame buvo nuomojami butai“, – straipsnyje portale lrytas.lt cituojama teatro vadovė Jurga Knyvienė. Ji prideda, kad okupacijos metais pastatas buvo nacionalizuotas ir atiteko Kauno statybos trestui: „Prie medinio namo buvo pristatytas mūrinis priestatas. Pastate buvo sporto klubas, dvi salės. 1992 metais pastatas buvo skirtas teatralams ir jie savo rankomis atliko daug remonto darbų.“ (skaitykite plačiau).
Wikipedia / Zirzilia nuotr.
Šančiai garsėja unikaliu mediniu paveldu, kurio apimtims įtakos turėjo ir čia gyvenę caro karininkai bei kareiviai, ir daugybė fabrikuose plušėjusių darbininkų. Dabartis čia margaspalvė visomis prasmėmis. Štai Drobės g. esančiame margaspalvių namų komplekse „žiemoja“, numerius kuria ir kitais darbais užsiima cirko artistai. Be to, čia veikia kelis tūkstančius egzempliorių saugantis Klounų muziejus. Prieš lankydami susisiekite!
A. Bulotos nuotr.
Metas keliauti į kitą Nemuno pusę. Šiam medinukui jau beveik šimtas metu. Čia buvo klebonijos namai, mokykla, darželis, „Caritas“, net kino teatras… Neseniai jame įsikūrė ir savo jėgomis bei tvariais metodais naujam, visapusiškai kultūringam gyvenimui medinuką žadina „Kūrybos kampas 360“ projekto iniciatorius Giedrius Bučas su talkininkais. Mažiau nei per metus čia jau įvyko ir teatro spektakliai, ir kino peržiūros, ir performansai, ir, be bejo, tvaraus dizaino dirbtuvės.
G. Gudaitytės iliustracija
Apsilankę šiuo adresu rasite net dvi bažnyčias. Senoji vienabokštė medinė iškilo 1921 m., o sklypą buvusio Kinderiškių dvaro teritorijoje dovanojo kunigas Juozas Vailokaitis. Kaip portale autc.lt rašo Silvija Slaminskienė, „Aleksoto medinė Šv. Kazimiero bažnyčia – vienas ankstyviausių naujų medinių sakralinių statinių, pastatytų pirmuoju nepriklausomybės dešimtmečiu šioje vyskupijoje.“
Naująją, šiuolaikinių formų bažnyčią suprojektavo vienas garsiausių Kauno architektų Algimantas Kančas (1954–2016). Pastarojoje vyksta pamaldos, o senojoje „Caritas“ organizuoja vaikams ir jaunimui įvairius užsiėmimus, rūpinasi labdara.
AUTC /S. Slaminskienės nuotr.
Ne vienas iš daugiau nei dviejų dešimčių bibliotekos padalinių įsikūręs išskirtinėje vietoje – pavyzdžiui, Z. Kuzmickio padalinys yra modernistiniame name. O nedidelė Lampėdžių bibliotekėlė – medinuke visai netoli garsiojo ežero, gamtos ir kaimynų apsuptyje. Pirmame aukšte dar 1959 m. įsikūrusioje bibliotekoje knygų apsuptyje veikia ir parodos, susitikimai, skaitymai.
Bibliotekos nuotr.
Norėjome į šį maršrutą įtraukti ir jaunimo pamėgtą barą „O kodėl ne?“, keletą metų veikusį itin pikantiškos istorijos viloje Vytauto parke. Tarpukariu šis pastatas Vokietijos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro poreikiams atgabentas iš Vokietijos ir surinktas Kaune! Deja, gruodį baras užvėrė duris, o kas bus šios vietos naujakuriai, dar nežinome.
Įmonės nuotr.
Visus kitus Kauno medinukus kviečiame tiesiog apžiūrėti ir įamžinti fotoaparatu – jei tik tam neprieštaraus jų gyventojai. Daugelio jų istoriją sužinosite aplankę itin turtingą tekstais bei archyvine medžiaga ir fotografijomis medinei architektūrai dedikuotą puslapį archimede.lt, kuriame – per 2000 objektų. Jame publikuojami ir skirtingų Kauno miesto teritorijų maršrutai, kviečiantys gyvai ar virtualiai pasivaikščioti Žaliakalnyje, Žemuosiuose Šančiuose bei Panemunėje.
