lt
2019-02-05 į sąrašą

KTU visuomenei atvers Kauno modernizmo perlą

Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimo laboratorija vertinama kaip vienas ryškiausių Lietuvos XX a. pirmosios pusės modernizmo pavyzdžių. Ji nebuvo renovuota ar rekonstruota nuo pat pastatymo 1935 metais.

2018 m. pabaigoje Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenę pasiekė džiugi žinia – patvirtintas KTU investicijų projektas ir skirtas Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansavimas atnaujinti bei pritaikyti visuomenės reikmėms vieną ryškiausių Lietuvos XX a. pirmosios pusės modernizmo pavyzdžių, KTU Cheminės technologijos fakulteto A korpusą.

Lietuvos valstybės Kultūros vertybių registre įregistruota daugiau nei 16 tūkst. nekilnojamojo kultūros paveldo objektų. Vienas jų – KTU Cheminės technologijos fakulteto (KTU CTF) A korpusas (Radvilėnų pl. 19, Kaunas).

Nacionalinės reikšmės paminklo statusą turintis modernizmo architektūros pastatas, statytas kaip Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimo laboratorija. Pastatas istorikų vertinamas kaip vienas ryškiausių Lietuvos XX a. pirmosios pusės modernizmo pavyzdžių. Jis išliko nepakitęs – nebuvo renovuotas ar rekonstruotas nuo pat jo pastatymo 1935 metais.

Siekiant apsaugoti kultūros paveldo objektą ir pritaikyti jį visuomenės poreikiams, KTU parengtas investicijų projektas „Kultūros paveldo paminklo pritaikymas viešajai paslaugai“. Jam skirtas ES struktūrinių fondų finansavimas*. Projekto vertė – 1 504 329, 08 Eur, finansuojama suma iš ES struktūrinių fondų – 1 186 915,64 Eur.

Atviros pažintinės ekskursijos visuomenei

Pastaruoju metu padidėjo susidomėjimas tarpukario Kauno modernizmo architektūra – KTU CTF pastatas sulaukia nemažai dėmesio, tad universitetas stengiasi supažindinti visuomenę su architektūros paminklo istorija. Organizuojamos pažintinės ekskursijos, kurių metu pasakojama pastato istorija, supažindinama su viduje esančiais eksponatais.

„Dėl prastos pastato fasado būklės didžiausias dėmesys šiuo metu vykdomų pažintinių ekskursijų metu teikiamas pastato viduje esantiems eksponatams, pristatant antikvarinę įrangą, Tyrimų laboratoriją, atliekamas bandymų demonstravimas Organinės chemijos laboratorijoje. Apie pastato architektūrą kalbama labai fragmentiškai, kadangi jo būklė prasta, jis nėra estetiškai patrauklus. Išorinės pastato vertingosios savybės apleistos, pagrindinis įėjimas į pastatą užtvertas, naudojamasi tik vidiniame kiemelyje esančiu įėjimu“, – sakė KTU Projektų vystymo centro vadovė Agnė Valatkienė.

Pasak A. Valatkienės, nors visuomenės dėmesys KTU rengiamoms ekskursijoms auga, tačiau dėl blogos pastato būklės lankytojų skaičių būtina smarkiai riboti, nėra galimybės išplėsti edukacinės programos ir lankytojus supažindinti su modernistinės architektūros tarpukario laikotarpio bruožais.

Tikimasi, kad suremontavus pastatą, įrengus ekspozicines lentas, nuorodas ir pritaikius pastatą visuomenės poreikiams situacija pasikeis. Be pažintinių ekskursijų taip pat planuojama rengti tarptautines kultūros paveldo, modernistinės architektūros konferencijas, suteikiant šiam aukščiausio lygio lietuviškojo modernizmo paminklui europinį ir pasaulinį žinomumą. Šis pastatas taps simboliniais vartais į modernistinį KTU studentų miestelį.

Modernumu išsiskyrė iš laiko dvasios konteksto

Lietuvos kariuomenės Ginklavimo valdybos Tyrimo laboratoriją (dabar KTU CTF A korpusas) suprojektavo architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Tai – unikalus architektūrinės, istorinės ir urbanistinės raidos pavyzdys, inspiruotas pasaulinės modernizmo idėjos, tačiau turintis savitus bruožus (nacionalinius, tautinius simbolius ir kt.).

Be pagrindinio laboratorinio korpuso, buvo suprojektuotas administracijos pastatas, metalo, medžio apdirbimo ir stiklapūčių dirbtuvės, dujų generatorius, vandentiekio stotis, sandėliai, priešlėktuvinė ir priešcheminė slėptuvės, biblioteka.

Po pagrindiniu pastatu suprojektuotas rūsys, užimantis kiek didesnį plotą nei antžeminis tūris, jame buvo įrengtos laboratorijos. Tyrimų laboratorijos kompleksas buvo geriausias Baltijos šalyse ir vienas geriausių Rytų Europoje.

Pagrindinė laboratorijos aparatūra buvo užsakyta Prancūzijoje, mikroskopai, spektrografas, fotometrai, precizinė elektros matavimo aparatūra pirkta Vokietijoje. Laboratorija turėjo nemažai unikalių įrengimų, pavyzdžiui, traukos spintas su keraminiais ventiliatoriais, leidusiais išvengti susidarančių dujų ir garų susimaišymo, o kartu ir sprogimų ventiliacijos sistemose; specialią šarvuotą traukos spintą sprogstamosioms medžiagoms tyrinėti; emaliuotus Volviko lavos laboratorinius stalus, atkeliavusius net iš Islandijos.

Deja, Tyrimų laboratorija veikė neilgai, nes Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Lietuvos kariuomenė buvo panaikinta, o Tyrimų laboratoriją 1940 m. nutarta perduoti Kauno universitetui.

1973 m. pastatui suteiktas architektūros paminklo statusas. 2005 m. šis pastatas pripažintas valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe, o 2015 m. įvertintas Europos paveldo ženklu.

Tikimasi, kad pastato fasadas bus visiškai atnaujintas iki 2021 metų, o atviros ekskursijos visuomenei bus organizuojamos nuo 2020 metų pavasario.

*2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.4.1-CPVA-K-303 priemonė „Aktualizuoti viešąjį ir privatų kultūros paveldą“.

KTU inf.

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis

Užsisakyti naujienlaiškį