lt
2022-12-21 į sąrašą

Kauno paveikslų galerijoje atidaromos trys naujos parodos

Prieš prasidedant šventėms, įkvėpimo pasisemti bus galima net trijose naujose parodose, atidaromose Kauno paveikslų galerijoje gruodžio 22 d., ketvirtadienį, 17 val.

mekas2

„Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“ 

 

2022 m. minime Jono Meko šimtmetį. Šį laikotarpį teisėtai galime pavadinti Meko amžiumi. Jis ne tik užfiksavo svarbiausius istorinius įvykius – gyvenimą perkeltųjų asmenų stovykloje, avangardinio kino ištakas pokario Niujorke, Lietuvos laisvės kelią ir Sovietų Sąjungos žlugimą, bet ir sukūrė savitą žiūros būdą. Dienoraštinis Meko kalbėjimas – eilėmis ir kino kamera – tapo unikaliu formatu, kurio stilistika veikė jo draugus filmininkus ir kitus menininkus. O koks buvo Mekas kitapus kameros? Kaip jį matė kolegos ir mokiniai?

Bičiuliai ir kiti smalsuoliai įvairiomis aplinkybėmis užfiksavo Joną Meką savo dienoraščiuose videokamera ar fotoaparatu. Audiovizualinę instaliaciją „Jonas Mekas iš arčiau ir iš toliau“ sudaro skirtingi, bet itin asmeniški Arūno Kulikausko, Chihiro Ito, Ramunės Kudzmanaitės, Lietuvos kino studijos video- ir kino dienoraščių fragmentai, kurių pagrindinis yra Mekas – poetas, filmininkas ir gyvenimo menininkas. Jono Meko apsilankymas Lietuvoje įamžintas režisierių Roberto Verbos (Lietuvos kino studija, 1980) ir Ramunės Kudzmanaitės (LRT, 1995), Arūnas Kulikauskas užfiksavo Joną Meką 1998 m. ant jo namo Niujorke stogo, skaitantį savo tuo metu dar nepublikuotą poeziją, Niujorke gyvenantis menininkas Chihiro Ito aplankė J. Meką 2018 m. ir pakalbino apie kūrybą, gyvenimą bei fluxus.

2017 m. Jonas Mekas dalyvavo 14-oje Documenta parodoje Kaselyje. Ten jį „pagavo“ Jono Meko vizualiųjų menų centras. Jis dokumentavo ir Meko pasirodymą Edit Film Culture festivalyje Silent Green Berlyne. Išskirtinis (ir tikriausiai paskutinis) videofilmas, kuriame matome ir girdime Joną Meką, yra 2018 m. lapkričio 30 d. kreipimasis į Vilniaus dailės akademijos studentus. Tą dieną Jonas Mekas paskelbtas VDA garbės daktaru. Tačiau atvykti į Vilnių ir priimti garbės daktaro regalijų Mekas negalėjo, todėl į susirinkusiuosius kreipėsi nuotoliniu būdu, o jo išsakytos mintys buvo skirtos VDA studentams. Šis ryškus Jono Meko žodis tapo svarbiu audiovizualinės instaliacijos akcentu.

Parodos kuratorius Gintaras Sodeika

Meko šimtmečio parodų rėmėjas – Lietuvos kultūros ministerija.
Projekto partneris – Jono Meko vizualiųjų menų centras, Vilnius.
Projekto bičiuliai: Lietuvos paštas, Wallpen.lt.

 Paroda veiks: 2022 12 22 – 2023 04 02.

 

„Saldžių svajonių fondas“ („Sweet Dreams Foundation“)

 

Vykstant karui Ukrainoje kuratorė Lesia Kulchynska pakvietė menininkus savo kūriniais atskleisti dabartinę neapibrėžtumo būseną. Paroda liepos 16 d. – spalio 16 d. buvo eksponuojama Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje. Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, išreikšdamas paramą Ukrainai perkėlė parodą iš Nidos meno kolonijos ir pritaikė prie Kauno paveikslų galerijos erdvių. Jos dalyviai Yana Bachynska, Dasha Chechushkova, Fattucchiere (Marta Margnetti & Giada Olivotto), Agnė Juodvalkytė, Borys Kashapov, Mila Kostiana, Natasha Kushnir, Zoya Laktionova, Marta Margnetti, Daniela Palimariu, Christian Raduta, Kseniia Shcherbakova, Anna Sorokovaya pristato videomeno, tapybos, tarpdisciplininio meno, keramikos, skulptūros ir kt. žanrų kūrinius. 

Šioje muziejaus erdvėje lengva pasiklysti svajonėse. Ar turėtume pasinaudoti šia galimybe? Būti saugiam iš pamatų drebinamame pasaulyje – privilegija ir, greičiausiai, laikina. Kaip ja tinkamai pasinaudoti? Būnant saugiai pasiklydusiems mums tenka galimybė patyrinėti nežinią ir prie jos prisitaikyti bei pasiruošti tikriesiems keblumams, tykantiems už šios svetingos erdvės ribų.

Visai netoli šios ramybės oazės vyksta karas. Karas – tai nestabilumo, nenuspėjamumo ir pavojų šaltinis. Karo metu apie ateitį galima tik spėlioti arba už ją melstis, bet ne ja pasikliauti. Planavimas, galimas „įprastame gyvenime“ su aiškia perspektyva, nežinios laikais tampa nebeaktualus.

Tarkim, kad esame įstrigę laikinumo būsenoje. Kad ir ką dabar patiriame, tai laikina. Namus palikę ir apsigyvenę kitur ten esame laikinai. Neaprėpiama parama, kurią gauname ir teikiame vieni kitiems, laikina. Kaip mums įsikurti šioje laikinoje erdvėje? Kaip įsirengti laikinus namus? Apie ką svajojame, neturėdami jokios numatomos ateities?

Kai tikrovė griūva, svajotojai gali staiga įžvelgti savo asmeninę ypatingą misiją. Nėra nuspręsta, su kokiu pasauliu susidursime pasibaigus šiam pereinamam laikotarpiui. Svajotojų svajonės galėtų būti šio pasaulio pagrindas. Pasikalbėkim su jais...

Parodos kuratorė: Lesia Kulchynska
Parodos architektas: Saulius Valius
Parodos dizaineriai: Mila Kostiana, Jonas Vaikšnoras
Speciali padėka: Egijai Inzule, Lukai Jefremovaitei, Dovilei Lapinskaitei, Daurai Polonskytei, Anton Shramkov

Paroda Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pristatoma bendradarbiaujant su Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija (NAC)

Nuotrauka Andrej Vasilenko

Paroda veiks: 2022 12 22 – 2023 04 08.

 

 

„Vieno laiško istorija“

 

„Vieno laiško istorija“ – paroda apie gerumą ir pagalbą. Ši istorija kviečia pažvelgti į vieno žmogaus galimybes ir suvokti, kiek galime padaryti ir kiek tai reikš ateityje. Parodoje pristatome puikų meno mecenatystės pavyzdį ir, pasitelkiant fluxus pašto meno idėją, skatiname kiekvieną lankytoją patikėti gerumo galia – parašyti ir išsiųsti bent vieną gerumo laišką.

vieno laisk2

1999 m. vasario 16 d. tuometinio Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus Osvaldo Daugelio iniciatyva Kauno paveikslų galerijoje atidarytas Jurgio Mačiūno fluxus kabinetas. Įrengus kabinetą sumanyta akcija kreiptis į Jurgio Mačiūno draugus ir bendražygius dėl pagalbos rengiant fluxus meno pašto akciją, skirtą J. Mačiūno kabinetui Kaune.

Jonui Mekui buvo išsiųstas prašymas pagelbėti ieškant menininkų adresų. Filmininkas į šį kreipimąsi atsakė ne tik pasidalydamas kontaktais, bet ir atsiųsdamas krūvą savo laiško kopijų su raginimu paremti J. Mačiūno kabinetą, kurias pasiūlė platinti kartu su muziejaus paruoštais atvirlaiškiais. Kartu su menininkų pagamintais atvirlaiškiais, parsiųstais atgal į muziejų, atkeliavo ir įvairiausių eksponatų fluxus kabinetui. Dovanas atsiuntė tokios garsenybės, kaip vienas įtakingiausių fluxus tyrėjas ir kuratorius Jonas Hendricksas, kompozitorius Philipas Corneris, menininkė, akademikė prof. Marianne Eigenheer (1945–2018) ir kiti.

Muziejaus bičiulis menininkas Saulius Valius, įkvėptas fluxus kolekcijos, į muziejų pakvietė japonų fluxus menininką Ay-O. 2001 m. jis Kauno paveikslų galerijoje įrengė ir dovanojo muziejui savo garsiąją instaliaciją „Juodoji skylė“. Taip pat S. Valiaus dėka 2002 m. Kaune viešėjo japonų menininkė Takako Saito. Sužavėta idėjos paremti Mačiūno kabinetą, ji taip pat įrengė ir padovanojo muziejui dvi instaliacijas – „You + Me Shop“ ir „Mano mano Theatre“. Galiausiai 2009 m. J. Mekas, to paties S. Valiaus pakviestas į jo organizuojamą parodą „Rain Meets Sun“, padovanojo muziejui savo garsųjį filmą „Destrukcijos kvartetas“.

Jono Meko pradėta tradicija remti „Čiurlionio muziejų ir Mačiūno miestą“ tęsiasi ir iki šios dienos. Muziejaus rėmėjų ir labdarių dėka mūsų kolekcijos pildosi ir šiandien.

J. Meko parodų metu Paveikslų galerijoje veiks tikras paštas! Įkvėpti J. Meko laiško galėsite pasigaminti atvirlaiškį, parašyti laišką ir nusipirkę galerijoje pašto ženklą įmesti į tikrą pašto dėžutę, laiškai bus išsiųsti adresatams. Svarbu, kad žinotumėte tikrą (ne elektroninį)  gavėjo adresą! 

Parodos kuratorė Eglė Komkaitė-Baltušnikienė
Parodos architektė Sigita Kundrotaitė
Parodos dizainerė Milda Kairaitienė

Meko šimtmečio parodų rėmėjas – Lietuvos kultūros ministerija.
Projekto partneris – Jono Meko vizualiųjų menų centras, Vilnius.
Projekto bičiuliai: Lietuvos paštas, Wallpen.lt.

Paroda veiks: 2022 12 22 – 2023 04 02.

 

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus informacija ir nuotraukos.

 

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis