lt
į sąrašą

Paroda: „Petras Kalpokas (1880–1945) ir aplinka“

Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, V. Putvinskio g. 55, Kaunas 2020 06 20 10:00 - 2020 11 14 Internetinis puslapis

Petras Kalpokas (1880–1945) – vienas žymiausių ir produktyviausių XX a. pirmosios pusės lietuvių tapytojų, scenografijos, freskų kūrėjų. XX a. pradžioje išgarsėjęs ne vien Lietuvoje, bet ir Vokietijoje, žinomas Latvijoje, Kauno meno mokyklos profesorius, tapybos studijos vadovas. Pirmojo pasaulinio karo laikotarpiu P. Kalpokas prarado visus savo kūrinius – 120 paveikslų, kurie iš Mintaujoje vykusios personalinės parodos buvo vežami į Berlyne rengiamą jo parodą. Tik 16 iš jų 1937 m. Vytauto Didžiojo Kultūros muziejui pavyko nupirkti iš privataus vokiečių kolekcininko H. Lüderio-Lühro. Šioje ekspozicijoje žiūrovai pirmą kartą išvys P. Kalpoko tapybos visumą, papildytą dar didesne prarastos kūrybos dalimi, kurią privatūs asmenys sugrąžino į Lietuvą iš įvairių šaltinių, dažnai iš užsienyje gyvenančių savininkų. Paroda leis pirmą kartą išsamiau susipažinti su reikšmingiausiu ankstyvuoju P. Kalpoko kūrybos periodu, pamatyti paveikslus, atnešusius jam šlovę svetur, ir įsitikinti neeiliniais tapytojo gabumais jaunystėje. Parodoje pristatomi žymiausi visų laikotarpių P. Kalpoko kūriniai, visi dailininko tapybos žanrai: Lietuvos, Italijos ir Šveicarijos peizažai, improvizuoti jam artimiausių žmonių – žmonos Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės, žmonos sesers T. Švedaitės, dailininko Igno Šlapelio, baleto artistės Marijos Juozapaitytės-Kelbauskienės portretai, motinos portretas, keli autoportretai, įprasminantys svarbiausius autoriaus gyvenimo etapus, taip pat istoriniai Lietuvos kunigaikščių portretai, simbolinės kompozicijos bei vaizdai iš žvejų gyvenimo, dailininko kūryboje itin reti natiurmortai, nes jo nedomino negyvoji gamta bei kiti civilizacijos sukurti objektai. Niekada netapė pastatų ir miestų vaizdų. P. Kalpokas, kaip jautrios, lyriškos ir subtilios natūros menininkas, labiausiai mėgo peizažą, dievino natūralią gamtą. Jo tapyba kito priklausomai nuo aplinkos, kuri jį supo ir teikė jam kūrybinį impulsą. Gyvenimas Lietuvoje sugrąžino mylimą gimtąją gamtą, kurios ilgėdavosi svetur. Tačiau čia jis prarado modernumo aistrą, kėlusią jo kūrybinę dvasią Miuncheno aplinkoje. P. Kalpokas gimė 1880 m. Miškinės viensėdyje, Rokiškio apskrityje, mirė 1945 m. Kaune. Dailininkas aktyviai dalyvavo visose pirmosiose lietuvių dailininkų parodose, meninius jo gebėjimus anksti pastebėjo latvių dailininkai Jānis Valteris ir Vilhemas Purvītis. Ryškų P. Kalpoko tapytojo talentą subrandino Miuncheno dvasinė aplinka, padėjusi surasti savitą modernią meninę raišką. Čia jis sulaukė didesnio kūrybinio pripažinimo, buvo Sezessiono narys, dalyvavo Kunstvereino parodose. Taip pat buvo gerbiamas ir Rygoje kaip aktyvus Baltijos dailininkų sąjungos parodų (1905, 1910, 1911, 1913, 1918) dalyvis.  

Skaityti daugiau

taip pat gali patikti

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis