Tarpukario architektūra

Tarpukaris (1918–1940) – vienas reikšmingiausių Lietuvos architektūros istorijos laikotarpių. Tuomet susiformavo aukšto meninio lygio, savitų regioninių bruožų turinti architektūra, iki šiol įkvepianti įvairias architektų kartas.

Lenkijos kariuomenei okupavus Lietuvos sostinę Vilnių ir rytinę šalies dalį, Kaunas tapo laikinąja sostine ir reikšmingiausiu Lietuvos miestu, kur spręsti svarbiausi valstybės klausimai ir telkėsi aktyvus kultūrinis gyvenimas. Tuo metu mieste suklestėjo modernizmo architektūra: statyti valstybiniai ir biurų pastatai, muziejai, mokymo įstaigos, viešbučiai, pramonės objektai, gyvenamieji namai ir kt.

Kaip ir Vilniaus barokas – tai dar vienas architektūros stilius Lietuvos istorijoje, suformavęs savitą architektūros mokyklą. Per kiek daugiau nei dešimtmetį atsiradusi tanki modernizmo pastatų koncentracija mieste – unikalus reiškinys visoje Europoje, tarptautiniame modernizmo kontekste atspindintis įvairias tuometines stiliaus tendencijas, tiek išskirtinę tautiškumo stilistiką ir nacionalinės kultūros reprezentaciją, išskiriančią modernią ir kokybišką Kauno tarpukario architektūrą iš bendro Europos konteksto. Didžioji dalis šių pastatų nesunaikinti karo metais, išliko iki šių dienų.

2015 m. 44  Kauno tarpukario modernizmo architektūros objektai buvo įtraukti į Europos paveldo objektų sąrašą. 2017 m. Kaunui suteiktas UNESCO dizaino miesto vardas. 

Daugiau

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis