Karo muziejaus įsteigimas ir naujo pastato statybos buvo tiek valstybinės svarbos, tiek kiekvieno patriotiškai nusiteikusio lietuvio reikalas. Naujojo muziejaus kertinis akmuo pašventintas 1930 m., minint Vytauto Didžiojo mirties 500-ąsias metines, – į pastato pamatus atvežta žemių iš Gedimino kalno ir vietų, kuriose vyko Nepriklausomybės kovos. Pastato tūris – lyg paminklas Vytautui Didžiajam, tarp kurio akcentų – kariljono bokštas, arkada su patrankų ekspozicija, tūkstančių kauniečių fotoalbumus puošiantys iš Astravo dvaro Biržuose atkeliavę liūtai.

Karo muziejaus rinkinį sudaro archeologiniai radiniai, šaltieji ir šaunamieji ginklai, amunicijos rinkiniai, užsienio valstybių kariuomenių uniformų kolekcija, „Lituanicos“ skrydžio per Atlantą daiktai ir dokumentai. Nuolat atnaujinamos ekspozicijos ir parodos leidžia susipažinti su Lietuvos ir pasaulio karyba nuo seniausiųjų laikų, užfiksuojant svarbiausius istorijos įvykius.

Muziejaus sodelyje galima klausytis varpinėje grojančio 35 varpų kariljono koncertų, pasigrožėti mediniais kryžiais, menančiais žuvusiuosius už Lietuvos nepriklausomybę (Lietuvos kryždirbystė – tradicinių lietuviškų kryžių darymas, lietuvių liaudies meno šaka, 2001 m. įrašyta į UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevrų sąrašą).