Juozo Tumo-Vaižganto butas-muziejus (Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinys) įkurtas 1997 m. autentiškai pagal archyvines nuotraukas. Keturiuose memorialiniuose kambariuose dera praktiškas paprastumas su estetiškumu. Pats Vaižgantas savo buto aplinką buvo pavadinęs meniškai kunigiška. Turėjo, jo žodžiais, „nebrangių, bet rinktinių paveikslų galeriją.“ Šie paveikslai, kaip ir anuomet, kabo visuose kambariuose. Yra keletas skulptūrų. Juozas Tumas-Vaižgantas šiame bute gyveno ir kūrė trylika metų. Pro buto langus galima pamatyti Švč. Mergelės Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) neparapinę bažnyčią, kuri yra pats seniausias Kaune ankstyvosios gotikos paminklas. Vaižgantas beveik dvylika metų buvo šios bažnyčios rektorius, rūpinosi jos atstatymu ir remontu. Kadangi bažnyčioje zakristijos nebuvo, tai visi reikalai buvo tvarkomi užsakų kambaryje. Vaižgantas garsėjo kaip populiarus, žmonių mylimas kunigas, tad čia lankytojų niekuomet netrūkdavo – duris praverdavo ir tie, kurie išdrįsdavo prašyti pinigų, nes žinojo, jog geraširdis dvasininkas juos skolina. Kambaryje stovi masyvus ąžuolinis barokinio stiliaus darbo stalas, jo autorius – garsus tarpukario Kauno baldžius Jonas Prapuolenis. Kampe kabo kanauninko sutana, spintoje – kailiniai, Vaižganto minimi net testamente, kaip brangiausia „garderobos“ dalis.
Svečių kambaryje svetainės baldų komplektas, knygų spinta, kurioje sudėtos Vaižganto bibliotekos knygos. Čia susipažinsite su muziejaus gyventoju – geltona kanarėle Mykoliuku (pagal Vaižganto romaną „Dėdės ir dėdienės“) – tokį pat paukštelį turėjo ir rašytojas.
Muziejuje nuolat vyksta lankytojų jau pamėgti susitikimai su menininkais, naujų knygų sutiktuvės, poezijos ir muzikos šventės, organizuojamos ekskursijos ir edukacinės programos įvairaus amžiaus lankytojams. Ekskursijas ir edukacines programas reikia užsisakyti iš anksto