Sunku dabar pasakyti, kuriais metais ant Kauno sienų pirmąkart nelegaliai parašytas žodis, bet sovietų okupacijos metais tikrai būta anoniminių pareiškimų, įkvėpusių savo drąsa. Atkūrus Nepriklausomybę, dažų flakonų pardavimai pasiekė aukštumas, o tikrųjų grafitininkų išmonės negalėjo pažaboti nei pareigūnai, nei miesto valdžia. Šiuo metu liko tik pėdsakai anos neišjodinėtos laisvės – dažniausiai niekam nebeužkliūvančių grupuočių tagų pavidalu (KWTM, 041 ir kt.), o gatvės menas iš pogrindinio būdo prieštarauti tapo visuotinai pripažįstama vertybe, suteikiančia ne tik peno akims, bet ir pridėtinės vertės Kaunui kaip dizaino miestui.