lt
2019-06-26 į sąrašą

Kauniečiai ir miesto svečiai jau gali „pasimatuoti“ palaimintojo batus

Šalia nauju rūbu pasipuošusios Benediktinių vienuolyno ansamblio tvoros atsirado akcentas, skirtas palaimintojo Teofiliaus Matulionio atminimui.

Šalia nauju rūbu pasipuošusios Benediktinių vienuolyno ansamblio tvoros, ant laiptų, vedančių laiptų link „angelų vartų“, atsirado akcentas, skirtas palaimintojo Teofiliaus Matulionio atminimui. Tai naujausias programoje „Kauno akcentai“ įgyvendintas darbas – „Pasivaikščiojimas palaimintojo batais“. Pal. T. Matulionio, kuris gyvendamas šiame vienuolyne nuveikė didžių darbų žingsnius čia amžinybei sustabdė skulptūra – bronziniai palaimintojo batai, kuriuos kiekvienas kviečiamas „pasimatuoti“.

Šeimyninis projektas

Projekto idėjos autorius – Nojus Kiznis, tuo metu buvęs Jono Jablonskio gimnazijos abiturientas, dabar – Vilniaus universiteto Kultūros istorijos pirmo kurso studentas. Kadangi laimėjus konkursą „Kauno akcentai“ sūnus tarnavo Lietuvos kariuomenėje savanoriu, įgyvendinant projektą talkino jo mama Všį „Magnum mysterium“ direktorė Edita Grudzinskaitė.

1 6

Edita Grudzinskaitė ir Nojus Kiznis

„Jau penkiolika metų gyvename vienuolyno kaimynystėje, tad ir idėja gimė ne atsitiktinai. Šventoriuje lakstė ir augo mūsų vaikai, kas rytą pramerkę akis pro langą matome bažnyčios bokšto kryžių, žolę pjaunančias seseris, žinome vienuolyno istoriją ir seserų rūpesčius, taip pat ir šią unikalią asmenybę – seserų benediktinių numylėtinį kapelioną“, – sakė E.Grudzinskaitė.

Projekto idėja

„Norėjosi apie miestą ir jo žmones papasakoti nenuobožiai, kitaip. Asmenybėms įamžinti dažnai pasirenkama natūralistinė forma – žmogaus siluetas su jam būdingais bruožais ir atributais. Čia, vienuolyno prieigose, iš tiesų gyvi pal. T. Matulionio nematomi žingsniai. Batai ant laiptų įkomponuoti taip, kad sukeltų judesio asociaciją, tarsi šviesios atminties asmenybė liptų laipteliais žemyn“, – sakė Nojus Kiznis.

Prieš mirtį T.Matulionis yra pasakęs: „Gėris nugalės blogį, ateis laisvės diena, žmonės melsis laisvai, džiaugsis gyvenimu. Prašau nuo manęs pasveikinti laisvą Lietuvą ir visus žmones.“

2 2

Šios skulptūros pastatymas – tarsi simbolinis jo pasveikinimas Kaunui ir Lietuvai, mums, galintiems laisvai džiaugtis gyvenimu, švenčiantiems Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. „Kvietimas pasimatuoti palaimintojo batus – tarsi priminimas, kad kiekvienas mūsų esame pašaukti būti vieni dėl kitų, kad esame pajėgūs būdami čia nuveikti kažką, kad laiptinė, gatvelė ar miestas, kuriame gyvename, o ir pasaulis po mūsų liktų gražesne vieta gyventi. Šiandien mums negresia kalėjimai, tačiau galime daryti mažus kasdienius žygdarbius: pakelti šiukšlę, pasodintas medį, įkelti inkilą ar nusišypsoti kaimynui“, – sakė E.Gruzinskaitė.

Suteiks gerų emocijų

Projekto vykdytojai įsitikinę, kad reikia statyti ne tik skulptūras, bet ir kurti istorijas, kurios trauktų žmones. Žmonės visame pasaulyje labai mėgsta vietas, kuriose pildosi jų norai, ateina sėkmė. Kauniečiai pamėgo Danieliaus Dolskio skulptūrą Laisvės alėjoje ir iki blizgesio nutrynė jo pirštą, telšiškiai tampo mešką už nosies, klaipėdiečiai už rankos palaiko oro bučinuką siunčiančią mergaitę, vilniečiai patrina „Sėkmės pilvą”, tikėdami gerais pokyčiais jų gyvenime.

„Pasivaikščiojusiems palaimintojo batais, neabejoju, geraširdis Teofilius tikrai atsiųs savo palaiminimą iš dangaus. Jis – nuostabus žmogiškumo, drąsos ir vilties nešėjo pavyzdys. kiekvienam iš mūsų”, – sakė VŠĮ „Magnum mysterium“ direktorė E. Grudzinskaitė.

229

Mylėjo ne žodžiais

T. Matulionis nudirbo daug reikšmingų darbų gyvendamas Benediktinių vienuolyne. „Didelis buvo Jo Ekscelencijos nuopelnas, kad neilgai trukus mūsų šventovė tapo mylimiausia visame Kaune, uoliai lankoma įvairaus luomo, amžiaus ir profesijos žmonių“, – sakė sesuo Agnietė OSB.

Sesuo Angelė OSB, patarnavusi arkivyskupui Teofiliui iki pat jo mirties prisimena: „Vyskupas buvo be galo pamaldus, nepaprastai kuklus, labai geros širdies. Kaliniams siųsdavo maisto, šelpdavo pinigais visus elgetas, kurie tik į jį kreipdavosi.“

Seserys kartu su kapelionu gelbėjo žydų vaikus iš pirmojo geto teritorijos, kuri iš vienuolyno palėpės matoma kaip ant delno. Juos slėpdavo vienuolyne, o galiausiai susukti kailiuose mažieji buvo gabenami į Čiobiškio vaikų namus.

Įdomiausias meilės Lietuvai faktas iš Teofiliaus kelionių yra tas, jog Jeruzalėje ant kalvos, kur Jėzus kančios išvakarėse meldėsi ir kur yra siena įvairiomis kalbomis išrašyta „Tėve mūsų“, maldos, neradęs lietuviškai, gyvai susidomėjo ir pasirūpino, kad ši malda sienoje būtų išpildyta lietuvių kalba. Tai įvyko jau 1937 metais. Liko neįgyvendinta dar viena palaimintojo Teofiliaus idėja – pastatyti lietuviams piligrimams viešbutį Izraelyje. Ši idėja tebėra aktuali, tad galėtų būti įgyvendinta šiame šimtmetyje.

Įdomu, kad kritiniu Lietuvos laisvės laiku, 1991 m. sausio mėnesį, Lietuvos Nepriklausomybės Kovo 11-osios akto originalas buvo paslėptas Kaune pas kardinolą Vincentą Sladkevičių, arkivyskupo Teofiliaus Matulionio įpėdinį, jo slapta konsekruotą vyskupu.


Nepaprastos drąsos žmogus

Pal. T. Matulionis pabuvojo apie 11-oje kalėjimų, kuriuose praleido 16 metų, 4 kartus teistas, tardytas, muštas, nuodytas, badavęs, sunkiai dirbęs, sėdėjęs karceryje, 4 metus gyvenęs tremtyje, atlaikęs kratas ir šmeižtus, galiausiai netekęs sveikatos.

Šv. Teofiliaus Matulionio brolienė pasakodavo, jog Antrojo pasaulinio karo metais sovietinei kariuomenei vėl artinantis prie Lietuvos, vyskupas iš anksto paprašė jam nupirkti veltinius, vatines kelnes, šimtasiūlę, nes žinojo, kas jo laukia.

1957 metais pasklidus kalboms, kad Teofilius gali būti vėl suimtas, jis į tai atsakė: „Jei, einant pro krūmus, iš jų kas netikėtai iššokęs suriktų ū-ū, gal ir išsigąsčiau... Bet kad mane gali vėl suimti ir į kalėjimą pasodinti, tas manęs nei kiek negąsdina.“

VšĮ „Magnum mysterium“ inf. ir nuotraukos

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis

Užsisakyti naujienlaiškį