lt
2018-04-20 į sąrašą

Japonijos ir Kauno ryšiai – naujame dokumentiniame filme (interviu)

Balandžio 26-ąją VDU Azijos studijų centras kviečia į dokumentinio filmo „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“ premjerą Kauno kino centro „Romuva“ laikinojoje salėje. Daugiau apie filmą pasakoja dr. Aurelijus Zykas.

Balandžio 26-ąją VDU Azijos studijų centras kviečia į dokumentinio filmo „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“ premjerą Kauno kino centro „Romuva“ laikinojoje salėje (Kęstučio g. 62). Kol kas tai bus vienintelė galimybė Lietuvoje pamatyti šį filmą, kurio peržiūrų jau laukia ir žiūrovai Japonijoje. Apie tai, kokios žinutės užkoduotos filme, pasikalbėjome su jo idėjos autoriumi, VDU Azijos studijų centro vadovu dr. Aurelijumi Zyku.

Japonija, matyt, yra artimiausia šalis mūsų pašnekovui – žinoma, po Lietuvos. Ne kartą Japonijoje lankęsis, galybę svečių iš šios šalies Lietuvoje priėmęs tyrėjas A. Zykas šiuo metu taip pat rūpinasi sakurų parko Nemuno saloje atnaujinimu, jo ir partnerių iniciatyva rugsėjį Kaune įvyks jau antroji Sugiharos savaitė, gausi renginių, įkvėptų tarpukariu Kaune dirbusio ir tūkstančius žydų nuo holokausto išgelbėjusio diplomato Čijunės Sugiharos asmenybės. Jo pavardė minima ir naujojo filmo pavadinime. Bet Sugihara – dar ne viskas!



„Filme mes pristatome keturias asmenybes. Sugihara, žinoma, žymiausias jų, bet ne mažiau svarbūs ir kiti trys. Pirmasis buvo Jukičis Fukudzava, atvykęs į Kauną dar 1862 m. Antrasis – Steponas Kairys, signataras, ypač svarbus ir Valstybės atkūrimo šimtmečio kontekste. Jis mokėsi iš pažangių to meto šalių, tarp kurių buvo ir Japonija, kurios konstituciją S. Kairys nuodugniai studijavo, tiesa, šioje šalyje taip niekada ir neapsilankė, nors išleido net keletą knygelių, lietuviams pristatančių japonų gyvenimą“, – netrunka sudominti A. Zykas. Filme apie S. Kairį pasakoja žurnalistė Kumiko Hirano, parašiusi apie šį kaunietį knygą „Japonija ant kalvos“ (išduodame, kad yra planų išversti ją į lietuvių kalbą!). Ji kalba apie tai, kad japonams ir šiandien įdomu paskaityti S. Kairio įžvalgas apie šią tautą. Ketvirtasis filme pristatomas asmuo – taip pat lietuvis keliautojas Matas Šalčius, Japoniją pasiekęs... motociklu.

20180412 114357 1

A. Zykas Japonijoje, Širakavos kaimelyje Gifu prefektūroje, kurioje gimė Č. Sugihara. Asmeninio archyvo nuotr.

Norėtųsi čia plačiau papasakoti apie J. Fukudzavą – anot A. Zyko, Japonijoje šis žmogus tiek pat svarbus, kiek Lietuvoje Daukantas ar Kudirka. Jis buvo rašytojas, žurnalistas, akademikas, įkūrė universitetą. Jo atvaizdas puošia jenų banknotą! 1862 m., kai Japonija po 200 metų trukusios izoliacijos atsivėrė pasauliui, iš jos į Šiaurės Ameriką ir Europą vyko misijos – tam, kad surinktų informaciją apie tai, kokia pažanga padaryta. Pusę metų keliasdešimt žmonių, tarp kurių – ir misijoje vertėju dirbęs J. Fukudzava keliavo po Prancūziją, Angliją, Prūsiją, Rusiją. Sankt Peterburgą aplankiusi misija traukiniu grįžinėjo į Prūsiją. Japonams paliko įspūdį tuomet visai naujas Kauno geležinkelio tiltas, mūsų mieste jie išlipo, užkando stoties bufete – visa tai užfiksuota Fukudzavos dienoraštyje. Ten pastebima, kad lietuviai skiriasi nuo rusų, šneka kita kalba. Vėliau jis savo dienoraščių pagrindu publikavo atsiminimus.

FirstJapaneseMission 1

Pirmoji Japonijos misija Europoje. Wikipedia nuotr.

10000 Yenes Anverso2

10000 jenų banknotas su J. Fukudzavos atvaizdu


Nors šie keturi žmonės niekuomet nebuvo susitikę ir gyveno skirtingose epochose, jų keliai susikerta Kaune, tarpukariu buvusiame svarbiausiu Lietuvos miestu. Taigi filmas ir jame atskleidžiamos istorijos neabejotinai prisidės prie kaunietiškosios, lietuviškosios tapatybės stiprinimo ir sukels pasididžiavimo jausmą. Juk iš 20-ies filme kalbinamų pašnekovų net 15 – japonai, mokslininkai, politikai, kurie domisi mūsų kraštu.

„Filmavimas, kuris vyko praėjusių metų pabaigoje, išties buvo nemažas iššūkis, Japonijoje buvome tik 10 dienų, interviu vyko keliuose miestuose – buvo ir taip, kad ryte pakalbinę vieną žmogų vakare, nukeliavę 1000 kilometrų, jau kalbindavome kitą“,– prisimindamas filmo kūrimo procesą dabar jau šypsosi A. Zykas. Kad idėja taptų realybe, padėjo Tarptautinis Tošibos fondas (TIFO). Kartu su A. Zyku filmą kūrė jo kolegos iš VDU dr. Linas Didvalis ir Kristijonas Jakubsonas.

A. Zykui svarbu, kad apie VDU Azijos studijų centre centre vykdomus tyrimus, padaromus atradimus sužinotų kuo platesnis ratas žmonių. Tarkime, šių metų sausį patvirtinta, kad trečiasis Čijunės Sugiharos sūnus Harukis gimė Kaune, P. Mažylio gimdymo namuose (daugiau apie tai skaitykite čia). 

„Šiais laikais nepakanka parašyti mokslinį straipsnį, akademikai privalo ieškoti populiaresnių būdų viešinti savo veiklą – ir ne tik užsienyje, bet visų pirma Lietuvoje“, - įsitikinęs centro vadovas. Dėl šios priežasties pradėta rengti ir Sugiharos savaitė, praėjusiais metais sulaukusi didelio susidomėjimo tiek tarp lietuvių, tiek tarp japonų ir žydų.

Rugsėjį vyksianti antroji savaitė, kurios kulminacija taps sakurų sodinimas Nemuno saloje, bus skirta ne tik Sugiharai, bet ir kitiems žydų gelbėtojams, tikriesiems II pasaulinio karo herojams. Bet apie tai – vėliau, kol kas raginame nepraleisti progos pamatyti filmą „Kaunas. Sugiharos ir Japonijos ženklai“. Į seansą reikia registruotis iš anksto, nuorodą rasite čia. 

P.S. Kaune jau žydi vyšnios ir sakuros! Pats metas užsiimti hanami – žiedų stebėjimu. Ar žinojote, kad japonai labiausiai vertina tas akimirkas, kai žiedai krenta žemėn, o ši laikinumo estetika atėjo iš samurajų kultūros? Apie tai mums irgi papasakojo dr. A. Zykas.

P.P.S. „Kaunas IN“ išleistą žemėlapį „Sugiharos keliu“ rasite čia. 

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis

Užsisakyti naujienlaiškį