lt
2018-08-05 į sąrašą

„Tikiuosi, kad bent vienas turistas pasirinko aplankyti Kauną pamatęs mano nuotraukas“

Šnekučiuojamės su kasdien besikeičiantį Kauno veidą fiksuojančiu fotografu Andriumi Aleksandravičiumi.

Vos patekėjus saulei ir jai nusileidus, vidurvasarį ir spaudžiant sausio speigui, tuštutėlis ir sausakimšas, besikeičiantis ir istorinis – visus Kauno veidus nepailsdamas fiksuoja fotografas Andrius Aleksandravičius. Ne vieną dešimtį kartų jo kadrais dalinomės „Kaunas IN Tourism“ ir „It’s Kaunastic“ feisbuko paskyrose, mūsų „Instagram“ paskyroje, Andriaus fotografijomis puošiame ir reprezentacinius miesto leidinius. Buvo įdomu sužinoti, kaip šie kadrai gimsta, tad... uždavėme Andriui keletą klausimų!

31743500 10211267931283696 7835786605959839744 n

Reta akimirka, kai A. Aleksandravičius pozuoja pats. Asmeninio archyvo nuotr.

Andriau, kiek jau metų fotografuoji? Nuo kokių fotografijų pradėjai?

Pamenu, apie 2005-2006 m. namuose atsirado fotografuojantys mobilieji telefonai. Jų nuotraukų kokybė buvo „tragiška“. Tuomet pradėjau domėtis, kaip galima būtų padaryti gražesnes nuotraukas. Analoginė fotografija nežavėjo – norėjosi greito rezultato, todėl senas juostinis fotoaparatas taip ir dulkėjo lentynoje. Nutariau įkalbinti savo šeimą nusipirkti skaitmeninį fotoaparatą. Pamenu, kad tai buvo nepigus pirkinys. Pradėjau fotografuoti viską aplink. Katė, gėlytės, saulėlydžiai, miesto vaizdai…

Tuomet iš Panevėžio išvykau studijuoti į Kauną. Studijų metai buvo labai gera praktika. Atsirado geresni fotoaparatai, daugiau įgūdžių ir noro tobulėti. 

Kas tau artimiau – žmonės, portretai, renginiai ar gamtos, mesto vaizdai?

Nėra vieno žanro ar temos, kuri būtų mano. Pastebėjau tik tai, kad niekada nemėgau būti nuotraukos režisieriumi. Todėl išbandžiau spaudos fotografo darbą, kuriame ypač patiko reportažo tema. Mieste nuolat verda gyvenimas, ir fiksuoti tai labai patiko. Galiausiai supratau, kad viskas kartojasi – metų įvykiai, orai, avarijos ir kt. Tai buvo neįkainojama patirtis – dirbti čia ir dabar, įvykio vietoje greitai sutvarkyti nuotraukas, išpublikuoti…  Visgi ppo kiek laiko nusprendžiau būti nepriklausomas nuo redakcijų, portalų, redaktorių ir besikartojančių įvykių.

Dabar esu laisvai samdomas fotografas. Dažniausiai fotografuoju miestą, renginius, ypač daug laiko skiriu kelionėms ir darbui su užsienio agentūromis.

Ar esi skaičiavęs, kiek Kauno kadrų – tų „publikuotinų“ – esi padaręs?

Sunku būtų suskaičiuoti. Peržiūrėjau, kad pirmoji publikuota Kauno nuotrauka yra daryta 2006 m., kai atvykau čia studijuoti. Per tuos 12 metų padaryta daugybė. Ypač džiugina mano projektas 365 (kiekvieną dieną publikuoti bent po vieną nuotrauką- ir taip jau 9 metai), kurio didžioji dalis nuotraukų yra Kauno. Kiekvieną dieną savo virtualią galeriją papildau bent keliais kadrais. Socialiniai tinklai ir ypač Instagram galerija leidžia miesto vaizdus rodyti visam pasauliui. Tikiuosi, kad bent vienas turistas pasirinko aplankyti Kauną pamatęs mano nuotraukas.

Pastaruoju metu labiausiai džiaugiuosi viešai publikuotais savo darbais ne tik internete. Ypač bendradarbiavimu su „Kaunas IN“. Dabar mano darbai puošia miesto leidinius ir yra matomi ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. 

KM 020

KM 021

Fotografas spėja užfiksuoti visas miesto naujienas. Tarp pastarųjų - memorialas J. Zwartendijkui Laisvės alėjoje ir Laisvės karys prie Kauno pilies. A. Aleksandravičiaus nuotr.

Kuris tau yra pats, pats gražiausias visų laikų Kauno matymo kampas?

Žaviausiai Kaunas atrodo iš Nemuno ir Neries santakos, pakilus su dronu. Iš ten žavus vaizdas tiek į senamiesčio pusę su Kauno bokštais, tiltais per Nemuną ir Nerį, tiek į susiliejančių upių pusę. 

A. Aleksandravicius 9AA 2017 3

KM 004 1

A. Aleksandravičiaus nuotr.

Kiekvieną sezoną ši vieta ypatinga. Pavasario potvyniai užlieja pasivaikščiojimo taką ir atrodo, kad miestas pasikeičia. Vasarą viskas sužaliuoja. Žiemą ypatingai gražu, kai ledai sukausto Nerį ir galiausiai – ypač šaltomis žiemomis – Nemuną.

Kaip dažnai atnaujini savo techniką? Ar visgi svarbiau tai, ką fotografuoji, o ne kuo ir kaip? Gal patį geriausią kadrą galima padaryti ir telefonu?

Patį geriausią kadrą galima padaryti ir telefonu. Šiuolaikiniai telefonai fotografuoja puikiai. Reikia tik būti tinkamoje vietoje, tinkamu laiku. Ir labai daug sėkmės. Nes patį geriausią kadrą galima tiesiog pramiegoti, tuo metu dirbti, skubant ir neturint laiko praleisti.

O jei gerus kadrus reikia pagauti kuo dažniau? Tuomet turi būti technikos komplektas, kuris lydi visuomet ir visur. Jau kuris laikas pastebiu, kad dveji metai yra laikotarpis, po kurio pasikeičiu fotoaparatą, droną. Žinoma, visuomet norisi atsinaujinti dažniau. Šiuo metu svajoju apie drono komplektą, kurio kaina daugiau nei 10 tūkst. eur. Norisi dar geresnių Kauno nuotraukų!

Šiuo metu mano kuprinėje (eilinės dienos komplektas):

Priklausai „dronistų“ subkultūrai. Kada ėmei fotografuoti iš aukštai? Galbūt fotografuoji ir iš oro baliono, kitų skraidančių objektų? Kaip manai, kuo žmones paperka tokio rakursai?

Skraidyti žmonės norėjo jau visą amžinybę. Tai yra pakankamai brangus malonumas. Turėti lėktuvą, oro balioną ar kitą skraidantį aparatą gali ne visi. Aš irgi norėjau pakilti. Pirmieji kadrai buvo pro lėktuvo langus skrendant atostogų, tuomet teko išbandyti oro balioną, ultralengvąjį lėktuvą. Ir galiausiai atsirado dronai. 

Taip „skraidau“ jau 3 metus. Pirmieji skrydžiai buvo nejaukūs, pažintiniai. Su patirtimi atsirado daugiau planavimo, pasiruošimo, stebėjimo orų prognozių.

Didžiausias šio mažo prietaiso privalumas yra tai, kad jis telpa fotokuprinėje. Ir jis visuomet su manimi. Tai leidžia tinkamu metu, tinkamoje vietoje užfiksuoti tą kadrą, kurio nepavyksta padaryti nuo žemės. Vaizdai iš oro kartais nustebina net mane. Atrodo matytos vietos, vaidais ir viršaus atrodo visai kitaip! Tai, manau, paperka ir kitus.

KM 013 1

KM 017 1

A. Aleksandravičiaus nuotr.

Pastaruoju metu dronų atsirado labai daug draudimų, apribojimų. Skraidyti miestuose reikalingos Civilinės aviacijos administracijos licencijos tiek dronui, tiek pilotui. Ir dar labai daug vietų, kur skraidymui reikalingi leidimai iš kariuomenės ir kitų institucijų. Labai gaila, kad kai kurie naujokai nepaiso šių reikalavimų, taip sukeldami pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Esi ir Kauno metraštininkas, fiksuoji jo kaitą. Kaip manai, kas Kaune po penkerių metų atrodys visai kitaip?

Kai kurios nuotraukos jau dabar tapę miesto istorijos dalimi. Vos prieš metus miesto panoramoje dar nebuvo kai kurių naujų statinių. Viskas labai greitai keičiasi. Aišku, norėtųsi, kad kai kurie „vaiduokliai“ greičiau griūtų. Šiuo metu ypač džiugina Karaliaus Mindaugo prospekto besikeičiantis vaizdas. Ypač nykstantys viešbučio „Respublika“ likučiai. 

11107174 10155630295455002 2115024937225074773 n

A. Aleksandravičius užfiksavo ir griaunamą „Merkurijų“. Daugiau šio proceso kadrų - fotografo Flickr'e.

Kaunas bus kitoks nei šiandien. Bus praėję 2022 metų Europos kultūros sostinės renginiai. Ir šūkis „Kaunas: iš laikinosios – į šiuolaikinę sostinę“ bus virtęs realybe. Tik tuomet mes neskirsime Kauno miesto nuo rajono. Tai bus tiesiog Kaunas.

Tikiuosi, kad Kaunas taps dviračių miestu. Jau dabar yra daugybė takų, tiesiami nauji, bet kol kas turime tik žalios spalvos dažais pažymėtą gana padriką tinklą. Pabandykite nuvažiuoti iš centro iki kai kurių rajonų- malonu nebus.

Taip pat tikiuosi, kad Kaunas bus pirmasis Lietuvos miestas, išvadavęs savo centrą nuo senų, aplinką teršiančių automobilių.

Galiausiai tikiuosi, kad Kauno upėse plaukios laivai, laiveliai. Dabar upės atrodo tuščios. Vasarą praplaukia viena kita baidarė, kursuoja keli laivai. Miesto vaizdas iš Nemuno ir Neries – nepakartojamas.

Ar su kolegomis lenktyniaujate, kas pirmas nufotografuos naują objektą, gatvės meno darbą? O gal kaip tik bendraujate draugiškai?

Lenktyniauja naujienų portalai ir redakcijos. Jiem aktualu, kas pirmas. Jau senokai tame žaidime nedalyvauju ir džiaugiuosi, kad į naujus miesto objektus gali pažiūrėti kitaip – sulaukti tinkamo meto, apšvietimo, išieškoti tinkamos kompozicijos.

Kauno fotografai yra labai kolegiški. Ir labai smagu, kad dalinasi savo darbais. Kai kurie gal tik retkarčiais, kiti – kasdien.

Taigi kokius kitus Kauno fotografus seki ir rekomenduotum sekti?

Rekomenduoju: Elijus Kniežauskas, Rokas Tenys, Evaldas Virketis, Paulius Orinas.

Jei reikėtų vieną dieną Kaune turinčiam žmogui parekomenduoti tris panoramas, kurios tai būtų?

Rekomenduočiau pradėti nuo pagrindinės – Aleksoto panoramos. Bet palypėkite šiek tiek žemiau šlaitu, nes ten atsiveria didesnė ir gražesnė miesto panorama – nuo „Akropolio“ iki Santakos, 

Tuomet yra keli pasirinkimai Žaliakalnyje. Lipant laiptais į Vytauto parką, pro medžių lapus galima pamatyti Soborą, Laisvės alėjos perspektyvą. Tuomet ekstremalesnė – iš Vytauto parko atrakciono „Orbita“, jei nebus baisu besisukant. Tęskite kelionę Vaižganto gatve. Iki pat E. Fryko g. pabaigoje esančios panoramos į geležinkelio stotį.

Andrių Aleksandravičių sekite feisbuke bei „Instagram“. Nepamirškite ir jo asmeninio tinklapio.

Uždaryti

Pažiūrėkite ką gausite! Šios savaitės naujienlaiškis

Užsisakyti naujienlaiškį